Lakštingala
ir vyturėlis
Savo
pulkui gieda,
Skardena
ir visiems,
Kas
girdi, klauso noriai,
Nereikalauja
atlygio
Už
savo giesmę,
Nes
juos maitina miškas
Ir
žali dirvonai.
Gera
daryti gera,
Kai
kalbi ar giedi,
Kas
ir pačiam malonu.
Gražiausias
jausmas,
Kada
visada tiki,
Kad
myli paukštį,
Kaip
ir žmogų, –
Mus
jungia giesmės miškuose,
Gimtinės
soduose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą