Džiaugiuosi,
kad esu Egle
Tarp
ąžuolų miške,
Prie
beržo svyruonėlio
Meilės
laukiu,
Klevo
lapus renku
Kiekvieną
rudenį,
O
puokštę – meną
Laikau
iki pavasario
Prie
širdies priglaudusi...
Stebiu
savo spyglius,
Jie –
visada žali
Ir
lieka visą žiemą švelnūs...
Džiaugiuosi,
kad aš – moteris
Ir
pratęsiau gyvenimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą