Kodėl
mes būname toli,
Kai
glostom plaukus,
Sveikindamiesi
spaudžiam ranką,
Kai
žiūrim į akis
Ir
vis galvojame,
Kad
visa tai truks amžiams...
Lieka
tik atmintyje – ne fotografijoje.
Paskui
skrendi po visas erdves
Ir
nori prisiminimus gaivinti,
Deja,
jos išsimėčiusios,
Visi
tik sau priglaudę laiko...
Kuo
pasidžiaugsime?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą