Atskrenda
varnėnai
Taip,
kaip ir išskrido,
Glaudžiu
pulkeliu,
Senieji
ir vaikai
Čia
apsidairo,
Ar
yra jiems inkilų.
Miške
– medžiai seni
Ir
daug drevių,
Bet
daug šilčiau
Prie
medžių ir žmonių.
Atskridę
tupia ant šakų,
Kažkokie
bailūs,
Tarsi
čiulbėdami paklausia,
Ar
kas laukė jų.
Net
ir nelaukiami sugrįžta,
Nes
pats likimas šaukia
Prie
gimtų namų...
Pasaulis
toks platus,
Gyvenimas
– žavus,
Tebus
ir inkilai varnėnams,
O
medžiai – mums,
Kad
keltume ten inkilus,
Sukviestume
visus
Iš
visų žemės pakraščių...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą