Kodėl
mes esame
Dažnai
tokie bejėgiai,
Nors
ir sodiname medžius,
Gėles
prižiūrime ir perkame
Visokioms
šventėms per visus metus,
Globojame
ir sužeistus paukščius,
Glostome
ir glaudžiame
Paliktus
beglobius gyvūnus?
O
jiems nedaug tereikia,
Nors
ir grūdas brangus,
Nuo
savęs po trupinį paėmę
Maitiname
vis alkstančius...
Oi,
kas gi pasirūpina,
Kai
guli mirties patale žmogus,
Be
prieglobsčio ir pinigų,
O tu
jau neturi atliekamų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą