Svajonė
gimė šeimoje, kur jos motina tikėjo, kad pasaulyje yra baltas
angelas. Vienas po kito gimė vaikai, kuriems ji rodė spektaklius,
kuriuose vaidino tik baltieji angelai. Vaikai tikėjo motina, šventai
tikėjo, kad tik ji juos mato ir nenorėdami įžeisti plojo. Jie
buvo to spektaklio dalyviai. Nusileidus užuolaidai rūbinėje
palikdavo angelo baltus sparnus, bet vis dar likdavo su baltais
apatiniais. Ilgai trukdavo repeticijos, nes kitame spektaklyje jos
sesuo turėjo pakilti į dangų. Svajonė šiek tiek pavydėjo, bet
motina taip jau nusprendė. Viskas buvo skirta žiūrovui, kuris
troško pamatyti tik baltą, o ne savo juodą rūbą. Svajonė kūrėsi
savo pasaulį, kuriame nebuvo pasirinkimo. Reikėjo vaidinti iki
pabaigos, nerodant, kas slepiasi po baltomis plunksnomis.
Laikas bėgo, keitėsi laimingųjų gyvenimas, teatras prarado
baltus sparnus ir jo magija baigėsi – neplojo net žiūrovai. Po
spektaklio skirstėsi namo nusiminę, nes suprato, kad balti rūbai –
apgaulė, mistika.
Ilgai
Svajonė ieškojo savojo kelio, krebždėjo vis mintis, kad tarp visų
buvusių angelų atsiras nors vienas, ištikimas ir vertas motinos.
Prisiminė audringus plojimus ir pasuko tuo keliu, kurį motina buvo
paskyrusi seseriai. Nepakilo ji tada į dangų, nes gimė mažas
angeliukas. Svajonė pagalvojo, kad šis ir buvo kaltas dėl
neišsipildžiusių norų. Svajonei pildėsi lūkesčiai, žiūrovai
atsigręžė ir plojo, bet ne spektakliui, o tokiems pat, kurių
gyvenimas buvo panašus į tikrą pjesę. Grojo įvairių žanrų
muzika, liejosi šampanas, visi manė, kad pagaliau išsipildė
Svajonės svajonė.
Neatsitiktinai
savo kelyje sutiko Dorą, kuri seniai buvo pametusi baltus sparnus.
Jai reikėjo nusimesti juodus rūbus, kuriais apvilko dar ką tik
gimusią. Ji neturėjo gimti, bet ne viską žinome, ko trokšta
dangus, kuriame gali gyventi tik balti angelai...Dora maištavo, kai
matė nuolat pasikartojantį spektaklį, kuriam net žiūrovai
neplojo. Nudžiugo scenos kamputyje pamačiusi baltą vienišą
angelą...Svajonė susijungė su Dora ir gimė Meilė, kuri atstojo
baltus angelus.
Niekas dabar nežino, kada vėl atgims Laimė ir pakils į dangų
baltas angelas su juodais sparnais...
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą