2017 m. kovo 20 d., pirmadienis

Baltas ir juodas angelai




   Svajonė gimė šeimoje, kur jos motina tikėjo, kad pasaulyje yra baltas angelas. Vienas po kito gimė vaikai, kuriems ji rodė spektaklius, kuriuose vaidino tik baltieji angelai. Vaikai tikėjo motina, šventai tikėjo, kad tik ji juos mato ir nenorėdami įžeisti plojo. Jie buvo to spektaklio dalyviai. Nusileidus užuolaidai rūbinėje palikdavo angelo baltus sparnus, bet vis dar likdavo su baltais apatiniais. Ilgai trukdavo repeticijos, nes kitame spektaklyje jos sesuo turėjo pakilti į dangų. Svajonė šiek tiek pavydėjo, bet motina taip jau nusprendė. Viskas buvo skirta žiūrovui, kuris troško pamatyti tik baltą, o ne savo juodą rūbą. Svajonė kūrėsi savo pasaulį, kuriame nebuvo pasirinkimo. Reikėjo vaidinti iki pabaigos, nerodant, kas slepiasi po baltomis plunksnomis.
   Laikas bėgo, keitėsi laimingųjų gyvenimas, teatras prarado baltus sparnus ir jo magija baigėsi – neplojo net žiūrovai. Po spektaklio skirstėsi namo nusiminę, nes suprato, kad balti rūbai – apgaulė, mistika.
   Ilgai Svajonė ieškojo savojo kelio, krebždėjo vis mintis, kad tarp visų buvusių angelų atsiras nors vienas, ištikimas ir vertas motinos. Prisiminė audringus plojimus ir pasuko tuo keliu, kurį motina buvo paskyrusi seseriai. Nepakilo ji tada į dangų, nes gimė mažas angeliukas. Svajonė pagalvojo, kad šis ir buvo kaltas dėl neišsipildžiusių norų. Svajonei pildėsi lūkesčiai, žiūrovai atsigręžė ir plojo, bet ne spektakliui, o tokiems pat, kurių gyvenimas buvo panašus į tikrą pjesę. Grojo įvairių žanrų muzika, liejosi šampanas, visi manė, kad pagaliau išsipildė Svajonės svajonė.
   Neatsitiktinai savo kelyje sutiko Dorą, kuri seniai buvo pametusi baltus sparnus. Jai reikėjo nusimesti juodus rūbus, kuriais apvilko dar ką tik gimusią. Ji neturėjo gimti, bet ne viską žinome, ko trokšta dangus, kuriame gali gyventi tik balti angelai...Dora maištavo, kai matė nuolat pasikartojantį spektaklį, kuriam net žiūrovai neplojo. Nudžiugo scenos kamputyje pamačiusi baltą vienišą angelą...Svajonė susijungė su Dora ir gimė Meilė, kuri atstojo baltus angelus.
  Niekas dabar nežino, kada vėl atgims Laimė ir pakils į dangų baltas angelas su juodais sparnais...


Ona Baliukienė

Komentarų nėra: