2017 m. kovo 21 d., antradienis

Marijos žemė



Nelaimių kraštas,
Kur sesė niekinama,
Kad kraičio teturėjo
Raštuotus rankšluosčius,
Tamsias linines drobes,
Nebuvo kraičio skrynioje
Sidabro, aukso,
Brangių papuošalų,
Piršliai važiavo rogėmis,
Mediniais ratais retsykiais dardėjo,
O motė šlavė pašalius
Šluota beržų...
Vargingą kraštą
Svečiai lenkė ir ką radę grobė:
Ant sienų rankšluosčius,
Nulytus ašarų sūrių,
Išgerdavo sulos ąsotį,
Šukes palikdami ant stalo,
Burnodami kalba,
Rytų ir Vakarų.
Nelaimių kraštas,
Iš kurio išjoję broliai
Negrįždavo ilgus metus,
Kur gimė sūnūs be tėvų,
Ant smėlio kalno
Liko tik smutkeliai,
Mediniu veidu,
Suskeldėjusiu nuo audrų...
Oi, tokį mielą kraštą
Iki šiol regiu.


Komentarų nėra: