Gyvenimas
tarp to,
Kas
buvo ir kas bus,
Kiekvieną
valandą siaurėja,
Gerai
meni metus,
Kurie
negrįžtamai praėjo,
Tarsi
renki sausus lapus
Ir
leidi pavėjui,
Jie
skrieja sūkuriais –
Rusvi,
susidėvėję...
Atrodo,
tiek turi jėgų,
Kad
gali eiti ir prieš vėją,
Save
vis dovanoji
Artimiems
ar iš idėjos,
O sau
– tik lapas,
Ant
kurio netilptum atsisėdęs...
Bus
dar to laiko –
Įkopsiu
į kalnus,
Pasistatysiu
namą,
Pasodinsiu
medį,
Iškasiu
šulinį,
Tada
laiką įrėminsiu...
Pasižiūri
pro langą,
Sėdi
už jo senatvė,
Grublėtais
pirštais pasirėmusi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą