Per
visą dieną paukščiai
Miške
čiulba,
O
naktis – mano
Ir
tik sau, ir tau,
Kada
širdyje ryto pasiilgstu,
Tada
laišką rašau...
Paglostau
tavo ranką,
Glaudžiu
prie lūpų ir migdau,
Žinau,
kad tu jauti
Ir
drauge ryto lauki,
Kad
būtų kiek šviesiau...
Jaučiu,
kaip glostai plaukus, –
Skarelės
nerišau,
Tegu
tik tavo švelnus delnas
Per
galvą lėtai slenka...
Kaip
gera, o dangau!
Paukščiu
pavirtusi
Netgi
tamsią naktį
Pas
tave skrendu, –
Dviese
laukti ryto bus ramiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą