Lenkiuosi
rožei, –
Ją
net lapė pasakoje laistė,
O
mano – mažas kraitis,
Pajutusi
spyglius,
Lyg
vaikas pravirkstu
Ir iš
tolo kvepinu...
Po
vieną žiedlapį skinu,
Kai
jis nudžiūsta,
Pabyra
ant grindų,
Skaudu,
graudu,
Tik
rožių piešinys
Labai
gražus.
Saugau
ir saugosiu
Tavo
ir savo jausmus,
Kad
niekas taip nesusižeistų
Pirštų
ir širdžių,
Kad
nebyrėtų ašaros
Su
žiedlapiais kartu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą