Dvyniai

Mes – dvyniai ąžuolai,

Ant aukštos Vilniaus kalvos,

Nuo kurios girdisi

Varpai kelių bažnyčių,

Slėnyje kalbasi

Neris su Vilnele

Ir Katedra, baltai nušvitusi...

Už jos – dar žingsniai

Gedimino,

Nuo čia prasideda keliai

Į mūsų Lietuvą,

Trobas senas su rūtų darželiais,

Vyturių ganyklomis...