Kopiau
į Laimės žiburį
Lengvai,
jauna buvau,
Kaip
gulbes plunksna,
Kol
dar nebuvo
Net
paminklo – švyturio,
Paskui
širdis apsunko,
Vertė
sustoti ir apsižvalgyti,
Nes
smarkiau plakė
Kas
kelintą...
Dabar
kiti laipteliai,
Nors
tebėra senų likučiai,
Suirę,
metų judinami,
Tarsi
ledas tirpsta...
Naujieji
– nubarstyti lapais,
Iš
storų ąžuolo sienojų,
Kyla
vėl į kalną,
Ne
taip aukštą,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą