Ėjau
žiūrėti inkilų,
O jų
tiek daug prikelta
Į
senus uosius
Ir
jaunus berželius,
Į
liepos liemenį
Ir
ant kaštonų,
Kurių
žiedai – žvakės baltos...
Tušti
dar inkilai
Ir
plikos medžių šakos,
Dar
glosto vėjas šaltas...
Išskrido
slėptis nuo žiemos,
Sugrįš
ir su vaikais
Kai
bus jau šilta...
Skabys
jie žiedus ramunėlės,
O
laimės linkės
Seni
paukščiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą