Mūsų miške

Žaliuoja samana

Ir nieko nesiklauso,

Paparčio žiedą pamačiusi

Gal ir nustebs,

Kad jis – ta laimė,

Kuri neaplenkė manęs...

Gražiausias – senas,

Pasipuošęs samana, –

Ji būna ir balta...

Kiekvienas kelmas –

Tai nuverstas ar nukirstas

Mūsų miške, –

Ant jo gyvena kerpė,

Oranžinė, skaisti,

Tarsi ugnis,

Jauno kaitra...