Du – į vieną

Paliekame tuščius namus,

Kai ten niekas nelaukia,

Tarsi varnėnas inkilą,

Kurį sugrįžęs tik iškuopia

Pavasario sulaukęs,

Kas nori, te gyvena

Visą žiemą šalta...

Daug ant šakų

Spurgų ir žiedų,

Tiktai po vieną

Ašarą nubraukiame...