Vieni
ateina, kad pratęstų
Kitų
gyvenimą prasmingą,
Užmerktume
akis išeinantiems,
Pakeltume
ant rankų vaiką,
Kad
jis tik būtų sveikas ir laimingas.
Ištiesčiau
ranką
Į
pasaulio kitą kraštą,
Nutiesčiau
rankšluostį, motulės austą
Šilko
raštais,
Kad
tik pasiektų dangų,
Kuris
mato ir išklauso
Ir
atiduoda šviesą,
Kas
visiems yra brangiausia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą