Pasikeitė
beržų šakų spalva,
Žilvitis
rausta,
Kitų
medelių nematau, –
Lazdynai
– kiek toliau,
O
blindė – ant kalnelio,
Kačiukais
pasipuošusi,
Pražysta
saulės pamyluota –
Visiems
švelnumo reikia,
Imame,
kas dangaus duota.
Egle
stovėsiu, dar ilgai rymosiu,
Kad
visi mano vaikai
Pavasarį
išsprogtų,
Naujais
lapais sužaliuotų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą