Tėvynės gynėjams

Gražiausius žmones,

Jaunus ir žvalius,

Pakvietė vidinis balsas,

Kad visai netoli

Suskilo žemė...

Kas lietė knygą,

Paėmė granatą,

Kas jaudino daina,

Pakėlė automatą.

Žiūriu jums į akis

Ir suvilnija šiurpulys,

Kokia didi gyvenimo tiesa

Visus jus pakvietė.

Vienas gina gimtinę,

Savo tikrą mamą,

Kitas mergaitę mylimą,

Kuri bus vaikų motina,

Ir savo namą.

Kada nutils audra,

Pakels medžiai šakas

Nuo juodos žemės,

Tada skambės giesmė

Už atrastą naują gyvenimą,

Net ir po šimto metų

Vaikai dėkos tėveliams.