Kaip
buvo gera
Užmigdyti
sūnus,
Priglausti
prie širdies,
Žiūrėti,
kaip jie eina
Mažais
žingsneliais
Lig
pirmos kliūties.
Pakelti
juos ant rankų
Ir
nuraminti dainele,
Kai
verkia, serga
Per
nemigo naktis.
Visada
motina jaučia,
Kada
jie atsimerkia,
Ištiesia
rankeles
Ir
ant pečių galvą nulenkia,
Kada
sunku ar šalta
Būna
troboje...
Dabar
į juos žiūriu,
Tarsi
į veidrodį:
Aplink
bėgioja jau kita karta
Ir
vėl rytais girdžiu
Jų
linksmą juoką,
Liūdžiu,
kada jie kenčia
Nuo
vėjo gūsio,
Labai
bijau, kad nepavirstų
Jis
audra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą