2014 m. gruodžio 7 d., sekmadienis

Mačiau sūnų



Kaip buvo gera
Užmigdyti sūnus,
Priglausti prie širdies,
Žiūrėti, kaip jie eina
Mažais žingsneliais
Lig pirmos kliūties.
Pakelti juos ant rankų
Ir nuraminti dainele,
Kai verkia, serga
Per nemigo naktis.
Visada motina jaučia,
Kada jie atsimerkia,
Ištiesia rankeles
Ir ant pečių galvą nulenkia,
Kada sunku ar šalta
Būna troboje...
Dabar į juos žiūriu,
Tarsi į veidrodį:
Aplink bėgioja jau kita karta
Ir vėl rytais girdžiu
Jų linksmą juoką,
Liūdžiu, kada jie kenčia
Nuo vėjo gūsio,
Labai bijau, kad nepavirstų
Jis audra.





Komentarų nėra: