Ką mačiau Ukrainoje

Vilnius

Žemės aruodai -

Ukrainos plotai,

Žalios derlingos pievos

Ir kviečių laukai,

Švelnus vėjelis

Plaukus tau šukuoja,

Kokia šalis, tokie ir jos vaikai.

Gelsvi grūdai išbyra,

Žemei padėkoja

Mergelių dainose,

Įvairiaspalviai kaspinai,

Prijuostės ir rankogaliai

Išsiuvinėti rožėmis, aguonomis,

Tarsi raudonų lūpų apvadai.

Kokia daili ranka

Tuos siūlus narsto

Ir primena jaukius namus,

Kur prie kiekvienos palangės

Žydi pinavijos, atviri svetingi vartai,

Kol neužklupo audros

Ir žmonės, nesvetingi, svetimi...

Daug kas pasikeitė už vartų:

Iki kalnų aukštų

Sklinda dainos garsai

Ir grįžta atsigėrę

Iš krioklių vandens,

Kad apšlakstytų gelsvą plutą

Kasdieninės duonos,

Žmogus užaugtų laisvas.

Tokios šalies nenugalės

Pakilę debesys, griaustinis,

Nes mėlynas dangus aukštai

Su saulės atšvaitais.