Paukšteliui
pritaria
Vėjelio
gūsiai,
Ne
vienas groja
Žiogas
smuikeliu, –
Šalia
suvirpa smilga
Ir
atsiliepia pieva,
Čia
pat – simfonija miškų...
Kiekvienas
sėja meilės grūdą,
Išdygsta
mažas daigas
Ir
džiaugiasi pavasariu žaliu,
Tada
ir bėgu, kur upelis bėga,
Nuo
grumsto vyturėlį
Į
dangų pakeliu...
Oi,
muzika, tu – galingesnė
Net
už upelio tėkmę,
Klausau
savo širdies gelmių,
Giliai
čiurlenanti versmė
Prikelia
sielą,
Kai
gyvenimą kuriu
Tarp
vėjo sūkurių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą