Gyvena
juodas varnas
Taip
ilgai ir daug sužino,
Kada
būna laisvas,
Toliau
kiek nuo žmonių,
Viską
supranta,
Bet
kalbėti neišmoksta.
Ką
jie galvoja,
Kada
girdi, kai susėda
Du
vienodi ant šakos
Ir
sūrį kimšdami
Dėkoti
nebemoka?
Kuosos
pakraipo galvas,
Atrodo,
kad ir jos
Pagal
varnų melodiją
Tą
patį šoka...
Toliau
ir žvirbliai,
Mažieji
kamuoliukai
Su
parištomis kojomis,
Susirenka,
ką palikai,
Nes
esame jau sotūs...
Oi,
kalba paukščiai,
Tik
mes jų kalbos neišmokstame,
Visi
jie taptų
Mums
geraisiais mokytojais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą