2014 m. gruodžio 14 d., sekmadienis

Skaidrus dangus



Niūrias mintis,
Kaip rudens debesis,
Nupučia vėjas
Ir mėlynas dangus
Nušvinta, nuskaidrėja;
Atsiveria platybės,
Rami tyluma,
Į žalią veją bėga saulė:
Menkai sušildo,
Bet ir to gana.
Žiūriu, kur žalia,
Užsisvajojusi einu
Prie eglių ir pušų,
Joms žiemos šaltis nebaisus, –
Sniegas pasisupa
Ir vėl nubyra
Ant žemės delnų...
Šermukšnis laukia
Šerkšno ir šalnų,
Tada tūps paukščiai ant šakų;
Dalina savo vaisių
Medis ir žmogus,
Kad būtų žemėje ramu,
O danguje – tylu tylu...







Komentarų nėra: