2014 m. gruodžio 22 d., pirmadienis

Kiškio pėdomis



Švelnus kiškelis, padorus
Ir poteriai, be kvapo,
Kol kažkas neišbaido,
Nesuseka jo lapė.
Pakapsto sniegą po egle,
Suranda saugų guolį,
Bet miega atsimerkęs,
Kaip visi jo broliai.
Koks miškas didelis,
Kai mažas ir bailus
Visiems atrodai,
Net šarkos išgena iš sodų,
Kad nepagraužtų nuo šaknų
Skaniausių obelų
Ir pirštais bado, rodo.
Gręžiojasi kiškelis bėgdamas,
Išbarsto poterius
Nuo miško iki sodo,
Vėl atgalios – vienodai.
Visiems juk toks švelnus
Kiškis atrodo...


Komentarų nėra: