Skriskit, dienos

Oi, kiek akių turiu:

Gimtinę pamatau,

Kada užmiegu,

Ryte nusiprausiu

Rasos lašu,

Jaučiu, kokia gaiva

Per veidą rieda,

Kada su paukšteliu kalbu.

Trys paukščiai medyje,

Kiekvieno akyse – po sniegeną,

Padalinu net į šešias dalis

Ir širdyje nerimą slepiu,

Kad visiems žemėje užtektų

Akių šviesos

Per ištisus metus...

Keturios metų pėdos;

Kiekvienoje – gyvybė,

Skrendanti viltis,

Kai glostau laiką,

Kaip galvelę vaiko,

Ir kiekvieną dieną

Užverčiu seną kalendorių

Ir naujam atveriu duris.

Skrisk!