Nebeskubu,
lėčiau einu,
Nes
kurgi beskubėsiu –
Užaugę
jau vaikai,
Vaikaičiai
aplink stalą
Patys
atsisėda,
Tik
šaukštus ir lėkštes
Reikia
šalia padėti.
Viena
lėkštė – tuščia,
Daug
metų niekas nelietė,
Bet
atsisėda mintyse
Ir
linki šeimai gero tėtis.
Visi,
kurie išėjo pro duris,
Ateina
Kūčių naktį pažiūrėti,
Kaip
mes gyvename,
Ką
valgome ir geriame,
Ką
padedame ir svečiams,
Dar
nešame į lauką paukščiams,
Kad
jie pavasarį čiulbėtų.
Laiškai
– paklydę paukščiai,
Neša,
ką rašau,
Visų
reik adresus turėti,
Ant
pečių atsitūpę žiūri,
Kad
rašalo užtektų,
Jeigu
išsenka, ašara praskiedžiu.
Skrenda
kiekvienas žodis atskirai,
Kol
sparnais susiliečia
Ir
nutupia toli toli,
Linkėjimai
Šventų Kalėdų.
Niekur
nebeskubu,
Sugrįžta
paukščiai į namus,
Kaip
minčių žvaigždės šviesios.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą