Buvau
pamiršusi,
Kaip
kvepia krosnies dūmas,
Kaip
kyla duonkepyje
Užmaišyta
duona,
Pyragui
išplakta tešla,
Kaip
advento penktadienį
Velėjo
žlugtą paskutinį,
Kad
šventėms būtų
Baltai
lova paklota
Ir
staltiesė nauja...
Po
rankšluosčiu garuoja pyragėliai,
Nubarstyti
pilkomis aguonomis,
Kūčiukų
visas puodas,
Džiovinti
grybai vakare,
O
ryte prikelia Kalėda;
Prie
obuolių – saldainiai
Iš
cukrinių runkelių,
Balti,
kaip sniegas,
Kaip
raižiniai trobos lange.
Pietums
– rūkytas kumpis,
Ką
tiktai atriektas, –
Iki
pavasario neliks
Nė
vieno trupinio delne...
Ištraukiau
ilgą smilgą
Kūčių
vakare – geri bus metai.
Oi,
kad tiktai tvoros nepoškėtų
Žiemos
viduryje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą