Moterys paveiksluose

Ar tokios mes paveiksluose?

Mes – Afroditės

Dar prieš mūsų erą,

Viduramžių madonos,

Juoduose rūbuose paskendusios,

Baltos odos ir pirštinėtų rankų,

Akių grožį paslėpusios

Po nuleistomis blakstienomis;

Dėl mūsų ir į dvikovas

Jodavo kavalieriai

Ir kaudavosi iki mirties...

Oi, tie laikai praėjo,

Užpildė scenas damos,

Gražios fėjos,

Nuogomis rankomis ir krūtimis,

Prabilo apie mus poetai

Ir priklaupė ant kilimo,

Kuriuo mes ėjome...

Te nenutyla serenados,

Muzika atranda vis naujų paveikslų, –

Mes – kūrėjos.