Ukrainai
Vaikai
piešia medžius,
Kur
paukščiai čiulba,
O
krenta tėvas
Po
nuožmios kovos –
Čia
už tėvynę;
Pro
dūmus mato kiemą,
Žaidžiančius
vaikus
Ir
motiną, suklupusią
Po
kryžiumi...
Ant
karsto vėliava,
Dangaus
spalvos
Ir
gėlėse paskendusi
Geltona
saulė nusiminusi, –
Nėra
kare raudos,
Nes
kalba ginklai geležiniai.
Oi,
kas gi sūnų paglobos
Geriau
už tėvą,
Dabar
jau žuvusį,
Namo
negrįžusį.
Atbėgs
vaikai, atneš gėlių,
Prakeiks
tik motinos
Grobuonį
slibiną,
Iš pasalų užpuolusį jų tėviškę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą