2014 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis

Dvigalvis karo slibinas


Ukrainai

Vaikai piešia medžius,
Kur paukščiai čiulba,
O krenta tėvas
Po nuožmios kovos –
Čia už tėvynę;
Pro dūmus mato kiemą,
Žaidžiančius vaikus
Ir motiną, suklupusią
Po kryžiumi...
Ant karsto vėliava,
Dangaus spalvos
Ir gėlėse paskendusi
Geltona saulė nusiminusi, –
Nėra kare raudos,
Nes kalba ginklai geležiniai.
Oi, kas gi sūnų paglobos
Geriau už tėvą,
Dabar jau žuvusį,
Namo negrįžusį.
Atbėgs vaikai, atneš gėlių,
Prakeiks tik motinos
Grobuonį slibiną,
Iš pasalų užpuolusį jų tėviškę.





Komentarų nėra: