Poezijos kelias

Gyvenimas – ne karnavalas,

Tiktai jo grimasos,

Panašios į medžius,

Kurie kiekvieną rudenį

Vis numeta lapus,

Kad žiemą nenulūžtų šakos,

Išgelbėtų šaknis...

Poezija – tai penas,

Kiekvieno lapo paslaptis,

Kai žodis virsta sielos muzika

Ir žiūri į akis...

Kiekvieną vakarą

Nulenkiu galvą,

Kad rytas švistų pailsėjęs

Nuo dienos triukšmo,

Prozos – patirties,

Būties.