Sniego kruopos

Pušis ir eglė,

Viso miško puošmena,

Žaliuoja vasarą ir žiemą,

Ant jų spyglių nukrenta lapas

Ir kybo pasismeigęs,

Iš toli šviečia

Tarsi pirkioj žiburėlis,

Žybsnis nuo balanos...

Prieinu ir judinu šakas,

O sniegas byra,

Tarsi iš dangaus

Palaimos valandą,

Kaip manų kruopos

Šviečia netgi dieną pusnyse,

Kieme, po mano langu.

Kiek knygose tiesos

Apie senų žmonių legendą,

Kad sotūs ir laimingi,

Išgirdę žodį – maną.

Kas tokią žiemą dovanotų,

Jei pasakos sniege paskęstų

Ir grįžtų atgal žodis,

Į mūsų širdis

Kelio nesuradęs...