2014 m. gruodžio 25 d., ketvirtadienis

Tėvų vardai



Kiekvienas medis
Turi savo vardą,
Tėvų istoriją,
Ką tik išdygęs – jau likimą,
Net paukščiai peri
Juk ne ant visų;
Vienų šakas taip vėjas nugeni,
Kad rankų vietoje
Randai išlieka,
Sugiję primena metus.
Kas atgyvena, visu ūgiu
Į slėnį išsitiesia, –
Gyvybės šulinys – čia pat,
Bet taip ir dūli,
Nes nugriuvęs nepasiekia
Ir šauk nešaukęs
Žilviną vardu.
Atpūtė vėjas mažą sėklą,
Po juo išdygo jaunas medis...
Aš – žemė,
Visus vaikus
Tėvų vardais pavadinu.




Komentarų nėra: