2014 m. gruodžio 22 d., pirmadienis

Šiokiadienis prieš Kalėdas



Gyvenimas – tai kasdienybės
Virtinė ilgiausia,
Laisvalaikis ir vėl darbai,
Kai sėduosi prie stalo,
Įeinu į ramią klėtį,
Kur supilti visi grūdai.
Kampe senosios girnos –
Suku girnapusę ir byra
Rupūs miltai,
Dabar jau skambantys liūdnai,
O balkiai linų grįžtėmis
Mamos nukabinėti,
Kol jas suverpsiu
Ir pavasaris ateis.
Liepų žiedai ir ramunėlės,
Čiobreliai ir avietės –
Vis nuo ligų,
Kurios kamuoja gan dažnai,
Visų net negaliu
Šiandieną suminėti,
Tik mazgą užrišu
Nosinės kamputyje,
Kad prisiminčiau motiną
Ir tėtį – visus artimuosius,
Kurie pastatė klėtį
Įdavė žąsies sparną,
Kad šluočiau iš aruodų,
Kas priplėko,
Sakyčiau tik lietuviškai,
Šventadieniškai, pakiliai:
„ Sveikos Kalėdos,
Sveiki, grūdų kvietienių
Mišinio vaikai!“



Komentarų nėra: