Gyvenimas
– tai kasdienybės
Virtinė
ilgiausia,
Laisvalaikis
ir vėl darbai,
Kai
sėduosi prie stalo,
Įeinu
į ramią klėtį,
Kur
supilti visi grūdai.
Kampe
senosios girnos –
Suku
girnapusę ir byra
Rupūs
miltai,
Dabar
jau skambantys liūdnai,
O
balkiai linų grįžtėmis
Mamos
nukabinėti,
Kol
jas suverpsiu
Ir
pavasaris ateis.
Liepų
žiedai ir ramunėlės,
Čiobreliai
ir avietės –
Vis
nuo ligų,
Kurios
kamuoja gan dažnai,
Visų
net negaliu
Šiandieną
suminėti,
Tik
mazgą užrišu
Nosinės
kamputyje,
Kad
prisiminčiau motiną
Ir
tėtį – visus artimuosius,
Kurie
pastatė klėtį
Įdavė
žąsies sparną,
Kad
šluočiau iš aruodų,
Kas
priplėko,
Sakyčiau
tik lietuviškai,
Šventadieniškai,
pakiliai:
„
Sveikos Kalėdos,
Sveiki,
grūdų kvietienių
Mišinio
vaikai!“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą