Šiokiadienis prieš Kalėdas

Gyvenimas – tai kasdienybės

Virtinė ilgiausia,

Laisvalaikis ir vėl darbai,

Kai sėduosi prie stalo,

Įeinu į ramią klėtį,

Kur supilti visi grūdai.

Kampe senosios girnos –

Suku girnapusę ir byra

Rupūs miltai,

Dabar jau skambantys liūdnai,

O balkiai linų grįžtėmis

Mamos nukabinėti,

Kol jas suverpsiu

Ir pavasaris ateis.

Liepų žiedai ir ramunėlės,

Čiobreliai ir avietės –

Vis nuo ligų,

Kurios kamuoja gan dažnai,

Visų net negaliu

Šiandieną suminėti,

Tik mazgą užrišu

Nosinės kamputyje,

Kad prisiminčiau motiną

Ir tėtį – visus artimuosius,

Kurie pastatė klėtį

Įdavė žąsies sparną,

Kad šluočiau iš aruodų,

Kas priplėko,

Sakyčiau tik lietuviškai,

Šventadieniškai, pakiliai:

„ Sveikos Kalėdos,

Sveiki, grūdų kvietienių

Mišinio vaikai!“