2014 m. gruodžio 7 d., sekmadienis

Suviliota Eglė



Vilioja Eglę
Siautulingas vėjas,
Pakutena skruostą,
Apgaubia jos pečius,
Žalia skara
Nuslysta ir paklūsta,
Pasako vėjui:
–Tu...
Prie kojų – jos šaknų
Jis grakščiai atsiklaupia,
Pabučiuoja juosmenį
Ir susvyruoja jos viršūnėje
Raudonos gilės,
Išbyra sėklos
Ant samanotų patalų,
Išdygsta Meilė
Po rudens šalnų...
Dainuoja rasos,
Riedėdamos per skruostą:
–Kodėl tik tavo žodžiais
Patikėjau ir tikiu?..


Komentarų nėra: