Snaigių šokis

Balta, skaidri, nesutepta

Pirmoji snaigė

Žiemos karalienė,

Kur sukasi, ten krenta

Šokio sūkury,

Gali pakloti patalą per dieną,

Kad žemė sau miegotų,

Tarsi bitės avily...

Lengvesnė ir už vieną lašą,

Kuris krenta nuo blakstienų,

Nepajunti šarmos,

Tik matosi praskleidus

Užuolaidą sidabro

Ant švytinčios beržo šakos

Varpelį vieną, kitą visą dieną -

Tai šalčio muzika žiemos.

Paskui nubyra, išsisklaido

Ir pabučiuoja žemės veidą

Vakarės žvaigždės

Pušų, eglių viršūnėse

Ir mano svajose...

Dabar ir ant galvos.

Kokia balta žiema

Ir lengvas snaigių šokis akyse.