2014 m. gruodžio 26 d., penktadienis

Snaigių šokis



Balta, skaidri, nesutepta
Pirmoji snaigė
Žiemos karalienė,
Kur sukasi, ten krenta
Šokio sūkury,
Gali pakloti patalą per dieną,
Kad žemė sau miegotų,
Tarsi bitės avily...
Lengvesnė ir už vieną lašą,
Kuris krenta nuo blakstienų,
Nepajunti šarmos,
Tik matosi praskleidus
Užuolaidą sidabro
Ant švytinčios beržo šakos
Varpelį vieną, kitą visą dieną -
Tai šalčio muzika žiemos.
Paskui nubyra, išsisklaido
Ir pabučiuoja žemės veidą
Vakarės žvaigždės
Pušų, eglių viršūnėse
Ir mano svajose...
Dabar ir ant galvos.
Kokia balta žiema
Ir lengvas snaigių šokis akyse.


Komentarų nėra: