2014 m. gruodžio 23 d., antradienis

Jaukus gyvenimo stalas




Prie Kūčių stalo
Vieniša nesėdu:
Degu žvakelę,
Dvylika patiekalų dedu
Ir sukasi ratu
Laikrodžio rodyklė,
Prisimenu, kas buvo gera,
Buvo ir graudu.
Kas dieną palieku kažką,
Kažkas palaikė už pečių
Ir apgaubė ramybės skraiste,
Kurią turiu dar nuo senų laikų.
Dėkoju žemei,
Dangui padėkoju,
Laužiu iš kepalo
Po vieną kąsnį duonos
Ir visiems gyviems išdalinu,
Į žemę grūdą vėl beriu;
Paukščiai nusineša
Net paskutinį trupinį
Ant žalios eglės apsnigtų šakų...
Taip ir gyvenu.

Komentarų nėra: