2014 m. gruodžio 23 d., antradienis

Maži ir dideli



Graži gėlė, kai žydi,
Išskleidžia ir naujus lapus,
Labai kvapni,
Kai saulė leidžiasi,
Nes susirinko spindulius
Nuo pat dangaus.
Maža gėlė – arčiau prie žemės,
Rasos ant jos daugiau,
Žaviuosi jos kantrybe,
O šiluma akių – labiau.
Jurginų galvos sunkios,
Bijūnai linksta nerišti,
Vėjas prie žemės juos priglaudžia,
Palaisto gėlę net per sausrą
Žemės ranka vėsi.
Didžiąsias skina, dovanoja,
Pastato puokštę stalo vidury,
O ant palangės pastatyta
Visiems dar moja, 
Kad čia sugrįžtų
Iš toli visi,
Maži ir dideli,
Netgi senoliai pamiršti.


Komentarų nėra: