Praregėjimai

Mažai tos mūsų žemės,

Kur derlinga,

Daugiausia – smėlis, –

Kiek belytų, sausa,

Kitur – vien molis,

Iš kurio gali lipdyti

Puodus, žaislus...

Prie upeliukų – balos,

Jei nenusausintos, ten durpės

Ir pėdos juodos...

Mačiau ne vieną kartą

Čia ir gaisrą,

O dūmai kilo į padangę

Juodai juodi, kaip suodžiai.

Oi, kas iš naujo

Prikėlė karo atminimą, –

Ugnies mažai, bet paslėpta 

Alsuoja...

Taikos balandžiai – tik balti,

Kaip danguje pūkiniai debesys,

Prieš Kalėdas ant eglių

Žvakučių šviesoje

Tik mano žemėje plasnoja.