Nesudygo
moliūgai,
Anais
metais nesirpo,
Maža
buvo lietaus ir drėgmės,
Nesulaukiau
sėkmės ,
Kaip
kiti, ir karjeros,
Bet
turiu dar mažesnę,
Auksinę
monetą
Tos
pačios giminės.
Ne
laiku mane sėjo,
Kai
dar žemė – juoda, su skranda,
Kurią
tėvas vilkėjo
Pasiremdamas
beržo lazda.
Ne
visi – artojėliai,
Ne
visiems – ta spalva, –
Auksas
auksu tam žėri,
Kurio
kieta kupra...
Kuprą
turi ir beržas,
Lietuvos
svyruonėlis,
Išnešiota
daug metų lazda,
Kuri
aukso spalvos – visada.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą