Kiek
daug gyvenime klaidų,
O
metuose – dienų,
Kada
atleidžiame ir prašome kitų
Tik
paprasčiausio – atleidimo,
Nuo
krikšto ir sutvirtinimo,
Iki
paskutinio patepimo.
Kiek
pažadame ir neištesime,
Kada
lengva ranka
Pasmerkiame
visus,
Paskui
taip sieloje graudu,
Ir
ieškome tik pasiteisinimo,
Padarome
dar vieną žingsnį
Į
nematomus kelius
Ieškodami
stebuklo,
Gal
net atpirkimo...
Kaip
skamba žodis: geras,
Dar
skambiau – gražus,
Tarsi
laivai per vandenyną iriamės,
Kai
priešaky žodis : taurus,
O
amen – paskutinis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą