2014 m. gruodžio 15 d., pirmadienis

Atleidimas



Netikėjau, niekada netikėsiu
Gražiais žodžiais iš tavo burnos
Jie – tik šiukšlės,
Juos nešasi vėjas
Svetimos giminės...
Išvalyti grūdai arti byra,
Prie pat kojų,
Kiti – virš galvos.
Paukščio plunksna – tai pasakų lyra,
Ją keliu prie širdies.
Byra mintys, vis byra,
Aukso žodžių beribiai arimai,
Sėju, pjaunu iškepu duoną
Ir nešu tik saviems.
Nusipurčiau žodžius,
Kurie šiukšlėmis virto,
Kojų padus nuvaliau,
Nuėjau per bangas, nuėjau,
Kaip iš ežero ką tik išnirusi,
Radau baltą skarelę motulės
Ir jos pasaka vėl patikėjau,
Surišau ir padėjau
Kūčių nakčiai ir tau...
Mano gulbės – balti debesėliai
Ir jų plunksnas
Surinksiu kas dieną,
Bus tikėjimo šiek tiek daugiau.




Komentarų nėra: