Atleidimas

Netikėjau, niekada netikėsiu

Gražiais žodžiais iš tavo burnos

Jie – tik šiukšlės,

Juos nešasi vėjas

Svetimos giminės...

Išvalyti grūdai arti byra,

Prie pat kojų,

Kiti – virš galvos.

Paukščio plunksna – tai pasakų lyra,

Ją keliu prie širdies.

Byra mintys, vis byra,

Aukso žodžių beribiai arimai,

Sėju, pjaunu iškepu duoną

Ir nešu tik saviems.

Nusipurčiau žodžius,

Kurie šiukšlėmis virto,

Kojų padus nuvaliau,

Nuėjau per bangas, nuėjau,

Kaip iš ežero ką tik išnirusi,

Radau baltą skarelę motulės

Ir jos pasaka vėl patikėjau,

Surišau ir padėjau

Kūčių nakčiai ir tau...

Mano gulbės – balti debesėliai

Ir jų plunksnas

Surinksiu kas dieną,

Bus tikėjimo šiek tiek daugiau.