Gyvenimas,
kaip žemė,
Akmenis
kilnoja,
Net
iškelia medžius;
Po
šaknimis, po kojomis,
Kasmet
vis atsiranda
Naujas
vėjapūtas
Ir
sužeria smiltis,
Pataiko
į lapus – akis.
Sunkus
akmuo
Į
saulę atsigręžia ir apsamanoja,
Dabar
jisai pilnas gyvybės,
Nebe
užkasi taip giliai,
Pas
jį atbėga net upelis,
Nuplauna
ir kartoja,
Kad
buvo vargas,
Buvo,
bet seniai.
Gyvenimas
– į žemę, –
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą