Senelis
Šaltis ar Kalėdas
Sniego
name gyvena,
Snieguolė
kiemo vidury
Geruosius
elnius gano,
Taip
jau yra nuo seno;
Varvekliai
ant langų – užuolaidos,
Durys
– iš ledo,
O
stiklų vietoje – pulkai
Drugelių
ir plaštakių skaido.
Kol
atvažiuoja jie pas mus,
Nudyla
rogių pačiūžos,
Sušyla
ir elnių ragai,
Nukrenta
sidabrinės pasagos...
Jas
renkame po vieną,
Ir
niekam nepasakome,
Kabiname
prie durų pirštinę
Iki
Naujųjų metų,
Kad
dovanos byrėtų –
Saldainiai
ir žaisliukai,
Kaip
sniego gniūžtės,
Spalvotos
knygos pasakų.
Kada
atsikelia ryte vaikai,
Po
eglute visko suranda,
Dėkoja
ir savo seneliams,
Paskui
dar pabučiuoja
Tėtį,
mamą...
– O
kur Kalėdų Senis?
Buvo
ir išėjo pas kitus vaikus, –
Ilga
kelionė – net iki Trijų Karalių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą