Seno paukščio giesmė

Nepaprasta melodija ir instrumentas;

Gal jis iš protėvių,

Iš savo sodo,

Vyšnios ar obels,

Dabar rankos vienodai

Prisiglaudė ir prie širdies,

Kur paukštis skrenda

Giedodamas legendą

Ir paskutinę giesmę

Besibaigiančio rudens...

Pakilęs paukštis nusileidžia

Į gimtą žemę,

Ant įšalusios nendrės,

Su ja siūbuoja vėjuje

Ir seka pasaką vaikams,

Kaip gimė, kaip gyveno,

Ką rado danguje,

Jaunam atidavė melodiją...

Gal tau?

Ruta