2014 m. gruodžio 5 d., penktadienis

Seno paukščio giesmė



Nepaprasta melodija ir instrumentas;
Gal jis iš protėvių,
Iš savo sodo,
Vyšnios ar obels,
Dabar rankos vienodai
Prisiglaudė ir prie širdies,
Kur paukštis skrenda
Giedodamas legendą
Ir paskutinę giesmę
Besibaigiančio rudens...
Pakilęs paukštis nusileidžia
Į gimtą žemę,
Ant įšalusios nendrės,
Su ja siūbuoja vėjuje
Ir seka pasaką vaikams,
Kaip gimė, kaip gyveno,
Ką rado danguje,
Jaunam atidavė melodiją...
Gal tau?


Ruta





Komentarų nėra: