Sėdu
prie kūčių stalo
Po
dienos pirties;
Nupraustas
veidas
Iš
dviejų upelių,
Iš
jų dar šaltas dvelksmas,
Nuo
pirštų galų teka,
Laša
pamažu į vandenį,
Kur
Kūčių duonelė
Gomuryje
tirpsta, sąla...
Paglostau
baltą staltiesę,
Visada
apsidairau,
Ar
mano rankos švarios,
Kiek
maldoje tiesos,
Kur
užkastos minutės,
Primenančios
ant langų raštus,
Gražesnius
ir už tulpes,
Už
raudonas spanguoles, –
Pro
juos seku žvaigždes,
Viena
nukrito,
Mano
– tavo...
Žinau,
kad po baltu sniegu
Žibutės
lapas žalias
Ir
dangaus spalvos
Žiedelis
keliasi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą