2014 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Po dienos pirties





Sėdu prie kūčių stalo
Po dienos pirties;
Nupraustas veidas
Iš dviejų upelių,
Iš jų dar šaltas dvelksmas,
Nuo pirštų galų teka,
Laša pamažu į vandenį,
Kur Kūčių duonelė
Gomuryje tirpsta, sąla...
Paglostau baltą staltiesę,
Visada apsidairau,
Ar mano rankos švarios,
Kiek maldoje tiesos,
Kur užkastos minutės,
Primenančios ant langų raštus,
Gražesnius ir už tulpes,
Už raudonas spanguoles, –
Pro juos seku žvaigždes,
Viena nukrito,
Mano – tavo...
Žinau, kad po baltu sniegu
Žibutės lapas žalias
Ir dangaus spalvos
Žiedelis keliasi...






Komentarų nėra: