Mano
laikas – byrantis smėlis,
Smiltis
– tai viltis,
Kad
rasiu ryte atsikėlusi
Dovanų
po egle,
Bet
viskas bus ryt...
Ledas
– stiklas,
Akių
eketėje
Kaupiasi
lašas skaistus,
Dar
naktis,
Dabar
laukiu,
Kada
jis nukris,
Kad
suvilgytų liūdnas mintis,
Surastų
ant lūpų
Šypsenos
vieną šešėlį,
Tada
veidą
Baltai
nudažys...
Balto
smėlio stiklai –
Prabėgančio
laiko
Trapus
ilgesys...
Oi,
byra į kelią
Šviesus
spindulys...
Ką
nušvies, kur nukris?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą