2014 m. gruodžio 16 d., antradienis

Byrantis smėlis



Mano laikas – byrantis smėlis,
Smiltis – tai viltis,
Kad rasiu ryte atsikėlusi
Dovanų po egle,
Bet viskas bus ryt...
Ledas – stiklas,
Akių eketėje
Kaupiasi lašas skaistus,
Dar naktis,
Dabar laukiu,
Kada jis nukris,
Kad suvilgytų liūdnas mintis,
Surastų ant lūpų
Šypsenos vieną šešėlį,
Tada veidą
Baltai nudažys...
Balto smėlio stiklai –
Prabėgančio laiko
Trapus ilgesys...
Oi, byra į kelią
Šviesus spindulys...
Ką nušvies, kur nukris?



Komentarų nėra: