Netikras
auksas
Žiba
taip tikrai,
Kad
perki, dovanoji,
Pats
irgi nešioji,
Kol
pajuoduoja pirštas,
Ranka
net po apyranke,
Po
diržu – juosmuo;
Eini
su dryžiais,
O
kiti pamato ir kvatojasi...
Tada
atsiveria burna,
Kur
šitiek aukso,
Labai
ji panaši
Į
metalinį šaukštą...
Sidabras
– po kaklu,
Kryželis
balkšvas,
Norėtųsi
paliesti kabę,
Patikrinti,
ar šventa...
Netikra
viskas –
Nusivaliau
pirštus,
Į
šiurkštų rudeninį paltą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą