2014 m. gruodžio 5 d., penktadienis

Geltonas lapas skruzdėlyne



Ruduo – tai praradimų,
Tamsių klajonių metas, –
Miškams gaila lapų žalių,
Kaip žiemą pragyvens kamanė
Po šaknimis, prie samanų...
Ar bus ramu?
Dar krebžda skruzdėlynas
Ir dūzgia bitės avily,
Visi mažieji savo vertę žino,
Gyvybės ženklas – visų vienas;
Tave prie medžio sutinku
Ir padėkoju žemei,
Nes dirbu ir kuriu...
Radau nukritusį geltoną lapą,
Pakėliau ir namo nešu
Į bendrą skruzdėlyną,
Prie šiltų avilių,
Ant jo ir parašysiu,
Kas sudegė per vasarą,
Kiek liko žiemai
Pasakų žavių, brandžių minčių.
Girdi, krebžda po plunksna,
Kad rudenį pavasariu tikiu.

Komentarų nėra: