Jauni medžiai

Jauni berželiai linksta,

Bet vėl atsitiesia,

Jų šakose ilgai neužsilieka

Ir vėjas, sunkus sniegas...

Jaunų galia – ne mano,

Seno kelmo,

Ant kurio samanos tik auga.

Jaunų ir labai didesni,

Net žaluma kitokia,

Švelnu prie veido prisiglaudus,

Mažiau patyrę skausmo

Iš dangaus ir žemės,

Kas dar giliai ir kas paviršiuje,

Nebijo ir atokaitos.

Mano dalia – patarimus dalinti,

Papasakoti apie šulinį,

Kuriame – gelmė,

Bet viršuje – medinė svirtis...

Kai pilnas kibiras išsikelia,

Palaisto žemės kojas,

Berželis jaunas sulapoja,

O senas kelmas

Tik labiau apsamanoja...