2014 m. gruodžio 22 d., pirmadienis

Praregėjimai




Ne vėjas nurengė medžius,
Lapai netoli krenta,
Visai šalia savo tėvų,
Ir jų šaknis apdengia.
Per jų gyvenimą
Ne vienas žaibas trenkia
Ir perplėšia kamieną,
Įbrėžia giliausius plyšius,
Ilgai tos žaizdos lieka
Ir neužsitraukia.
Sename rasime
Kitokius randus:
Geležinius vinis, giliai įkaltus,
Įstrigusias skeveldras,
Kai šaltis perskelia tvoras,
Vis tiek ir medis verkia;
Lašai nurieda iki pašaknių,
Įsigeria į žemę šventą.





Komentarų nėra: